Likeris

Likeris (pranc. liqueur) – stiprus, saldus alkoholinis gėrimas, gaunamas maišant spiritinius gėrimus su įvairiais sirupais, trauktinėmis, vynais, sultimis.

Likerių stiprumas būna labai įvairus: nuo 18 iki 80% etilo alkoholio. Skoniui pagerinti į likerius pilama cukraus sirupo, tirštumui (konsistencijai) išlaikyti – krakmolo sirupo.

Kai kurie likeriai, kaip ir trauktinės, gali būti išlaikomi iki kelerių metų, kad įgytų geresnį skonį. Dėl didelio cukraus kiekio, paprastai laikoma stikliniuose ar metaliniuose induose, o ne statinėse.

Istorija

Pirmieji likeriai buvo pradėti kurti dar XII-XIII amžiuose, iš karto po alkoholio distiliacijos išradimo. Likeriai itin išpopuliarėjo XIX amžiuje, atsiradus pigioms spirito gamybos technologijoms.

Rūšys

Tai labai plati alkoholinių gėrimų grupė. Likeriai skirstomi į stiprius, desertinius ir kremo likerius.
  • Advokatas (Advocaat) – gaminams iš kiaušinių trynių. Kilęs Nyderlanduose. Stiprumas 15–18%.
  • Alasch (Alasch Kuemmel) – gaminamas iš kmynų. Kilęs Latvijoje.
  • Amaretas (Amaretto) – gaminamas iš migdolų. Kilęs Italijoje. Stiprumas 25–28%.
  • Barenfang – gaminamas iš medaus. Kilęs Vokietijoje. Stiprumas ~25%.
  • Benediktinas – 1510 m. Prancūzijos vienuolių benediktinų sukurtas likeris. Stiprumas ~40%.
  • Cacao-Choix – gaminamas iš kakavos. Gaminamas įvairiose šalyse. Stiprumas 25–35%.
  • Chartreuse – nuo 1737 m. Prancūzijos vienuolių gaminamas likeris. Stiprumas 43%.
  • Cointreau – gaminamas iš apelsinų. Kilęs 1885 m. Prancūzijoje. Stiprumas 40%.
  • Curaçao – gaminamas iš apelsinų. Kilęs Karibų salose.
  • Drambuie – gaminamas iš medaus ir žolelių. Nuo 1745 m. tradicinis škotiškas likeris.
  • Frangelico – gaminamas iš riešutų. Kilęs XVIII a. Italijoje.
  • Galliano – gaminamas iš žolelių. Kilęs XIX a. pabaigoje Italijoje.
  • Get 27 – gaminamas iš mėtų. Kilęs 1776 m. Prancūzijoje.
  • Goldwasser – gaminamas iš žolelių. Kilęs Vokietijoje. Stiprumas 30–38%.
  • Grand Marnier – gaminamas iš apelsinų. Kilęs 1880 m. Prancūzijoje. Stiprumas 40%.
  • Irish Cream (‘Airiška grietinėlė’) – gaminamas iš grietinėlės. Kilęs Airijoje. Stiprumas 18–25%.
  • Irish Mist – gaminamas iš medaus. Kilęs Airijoje. Stiprumas 35%.
  • Krupnikas – gaminamas iš medaus. Kilęs Lietuvoje.
  • Liqueur 43 – tradicinis Ispanijos likeris.
  • Marasquin – gaminamas iš laukinių vyšnių. Kilęs Italijoje.
  • Marie Brizard – grupė tradicinių prancūziškų likerių. Kilęs 1755 m.
  • Qenepy – gaminamas iš alpinio pelyno. Kilęs Šveicarijoje.
  • Sambuka (Sambuca) – gaminamas iš anyžiaus ir šeivamedžio uogų. Kilęs Italijoje. Stiprumas 40%.

Vartojimas

Likeriai gali būti geriami gryni arba maišomi su kitais gėrimais, įeina į alkoholinių kokteilių sudėtį, tinka gerti su bet kokiomis sultimis. Jie plačiai naudojami konditerijoje.

Kaip desertinis gėrimas likeris patiekiamas pavalgius, su kava ar arbata.

Šaltinis wikipedija.org

Cava

Putojantis vynas Cava yra šampano tipo vynas, kuris gaminamas Ispanijoje. Jis pagamintas naudojant tradicinę šampano metodu (metodą champenoise), tačiau skiriasi savo gamybos regionu ir tam tikromis specifikomis. Toliau skaityti „Cava”

Degtinė

Degtinė (kitaip vodka) – stiprus, paprastai bespalvis alkoholinis gėrimas, susidedantis iš distiliavimo būdu valyto etanolio. Pagal Europos Sąjungos nustatytą alkoholinių gėrimų gamybos reglamentą, vodką galima varyti iš bet kokių žaliavų. Šalyse, kuriose daugiausia gaminama ir vartojama degtinė (vadinamasis „degtinės žiedas“), ji tradiciškai gaminama iš grūdų arba iš bulvių. Degtinė yra tradicinis Rytų Europos šalių, Skandinavijos ir Rusijos gėrimas. Toliau skaityti „Degtinė”

Trauktinė

Trauktinė – alkoholinis gėrimas, gaminamas užpilus spiritą arba degtinę ant augalinės ar kitokios žaliavos ir prieskonių bei tam tikrą laiką išlaikius, kad gėrimas įgautų tų produktų skonį, spalvą ir aromatą. Stiprumas 40-45 % alkoholio. Toliau skaityti „Trauktinė”

Kalvadosas

Kalvadosas (pranc. Calvados, pagal Prancūzijos Kalvadoso departamento pavadinimą) – iš sidro (obuolių vyno) distiliacijos būdu gaminamas alkoholinis gėrimas (paprastai 40-45 % alkoholio tūrio). Tai obuolių brendis, kilęs iš Žemutinės Normandijos (regiono). Toliau skaityti „Kalvadosas”

Šampanas

Šampanas

Šampanas (pranc. vin de Champagne) – prancūziškas putojantis vynas. Šampanu vadinamas tik putojantis vynas, pagamintas Prancūzijos Šampanės provincijoje (tai įtvirtinta Europos Sąjungos saugomų kilmės nuorodų taisyklėse). Kituose regionuose bei šalyse pagamintas panašaus tipo vynas turi būti vadinamas ne šampanu, bet putojančiu vynu.  Tokiose šalyse kaip Rusija bei Baltarusija vis dar teisėtai gaminamas „Tarybinis šampanas“ (rus. Советское Шампанское) dėl ten negaliojančių Europos sąjungos įstatymų. Taip pat JAV kai kurie putojančio vyno gamintojai savo produkciją vadina šampanu. Toliau skaityti „Šampanas”

Putojantis vynas

Putojantis vynas – vynas, turintis daug anglies dioksido (angliarūgštės).

Dauguma pasaulyje pagaminamo putojančio vyno yra baltasis ir rožinis.

Pusiau putojantis vynas (frizzante arba pétillant) – kai kuriose šalyse gaminamas mažai putojantis vynas, kurio slėgis buteliuose mažesnis nei 2,5 atmosferos.

Raudonasis putojantis vynas – raudonasis šampanas daugiausiai gaminamas šiaurės Italijoje ir Australijoje. Prancūzijoje gaminti raudonąjį šampaną yra draudžiama. Toliau skaityti „Putojantis vynas”

Alus

Alus – silpnas natūralus alkoholinis gėrimas. Stiprumas 2,5–12 % alkoholio tūrio. Gaminamas fermentuojant mielėmis miežių, kartais – kitų grūdų (kviečių, rugių, avižų, ryžių, kukurūzų) salyklą. Skoniui pagerinti į alų dedama apynių ir kitų prieskonių, stiprumui padidinti – cukraus, kartais – medaus. Toliau skaityti „Alus”

Viskis

Viskis (iš senovės keltų Uisqe beatha, Uisque baugh – gyvybės vanduo, senovės angl. uishgi, šiuolaikine anglų kalba Whisky arba Whiskey) – alkoholinis gėrimas, gaminamas fermentuojant grūdų (dažniausiai miežių, kviečių, rugių, kukurūzų) salyklą, o gautą skystį distiliuojant ir brandinant statinėse (paprastai ąžuolo). Toliau skaityti „Viskis”