Populiariausios alaus rūšys ir stiliai

Populiariausios alaus rūšys ir stiliai: nuo klasikinės lagerio gamybos iki unikalių tradicijų

Alus yra vienas seniausių ir labiausiai paplitusių fermentuotų gėrimų pasaulyje. Dėl skirtingų gamybos technologijų, mielių padermių, regioninių tradicijų bei naudojamų ingredientų šiandien skaičiuojama dešimtys unikalių alaus stilių. Šioje apžvalgoje apžvelgiami populiariausi ir įdomiausi alaus tipai – nuo tradicinių vokiškų lagerių ir belgiškų šedevrų iki gyvo bei netradicinio daržovių alaus.Pagrindiniai alaus stiliai ir jų charakteristikos

• Altbier: Tradicinis vokiškas (daugiausiai Diuseldorfo) tamsusis elis, fermentuojamas aukštutinės fermentacijos būdu, tačiau vėliau brandinamas vėsioje temperatūroje (lageruojamas). Jis pasižymi vario spalva, subalansuotu salyklo saldumu ir pastebigu, bet švelniu apynių kartumu.

• Amber (Gintarinis alus): Stilius, pavadintas pagal savo sodrią gintarinę spalvą. Šiam alui būdingas karamelinis salyklo skonis su subalansuotu apynių aromatu. Jis gali būti tiek elio, tiek lagerio tipo, priklausomai nuo naudojamų mielių.

• Elis (Ale): Plati bendra aukštutinės fermentacijos alaus kategorija. Eliams būdingi vaisiniai, gėlių ar prieskonių aromatai, kuriuos sukurta šiltesnėje temperatūroje veikiančios mielės. Skonis dažnai būna kompleksiškesnis ir sodresnis nei tradicinių lagerių.

• Bock: Stiprus vokiškas lageris, tradiciškai siejamas su pavasario ar žiemos šventėmis. Jis pasižymi tamsiai gintarine ar ruda spalva, dideliu alkoholio kiekiu (dažnai nuo 6,5% ir daugiau) bei ryškiu, sotiu karameliniu bei skrudintu salyklo skoniu.

• Dortmunder Export: Vokiškas šviesusis lageris, kilęs iš Dortmundo miesto. Jis yra stipresnis ir labiau subalansuotas nei įprastas pilzenas – turi kiek daugiau kūno ir švelnesnį, bet tvirtą apynių kartumą, istoriškai kurtas tam, kad ilgiau išsilaikytų transportuojant.

• Duvel: Garsus stiprus belgiškas elis (Strong Pale Ale), kurio pavadinimas vietos tarme reiškia „velnias“. Nors jis yra labai šviesus ir lengvai geriamas, šis alus pasižymi itin dideliu alkoholio kiekiu (apie 8,5%), sausu skoniu bei turtingu vaisišku aromatu.

• Faro: Istorinis belgiško lambiko tipo alus, kuris papildomai pasaldinamas ruduoju cukrumi (candi sugar). Dėl to tradiciškai rūgštus spontaninės fermentacijos alus įgauna subalansuotą saldžiarūgštį skonį ir mažesnį alkoholio laipsnį.

• Gueuze: Belgo aludarystės šedevras, vadinamas „alaus šampanu“. Jis gaunamas sumaišant jauną (1 metų) ir senesnį (2–3 metų) lambiko alų. Šis mišinys buteliuose subręsta antrinei fermentacijai, todėl pasižymi kompleksišku, vyną primenančiu rūgštumu ir gausiais burbuliukais.

• Kölsch: Unikalus šviesus alus, kilęs iš Kelno (Vokietija). Nors jis fermentuojamas aukštutinės fermentacijos mielėmis (kaip elis), vėliau jis filtruojamas ir ilgai brandinamas žemoje temperatūroje (kaip lageris). Rezultatas – gaivus, lengvas, šiek tiek vaisinis alus su subtiliu apynių poskoniu.

• Lambic: Spontaninės fermentacijos alus iš Belgijos (Pajottenlando regiono). Jis verdamas nenaudojant kultūrinių mielių – misą atvėsinus atviruose baseinuose, ją užraugia ore ir statinėse esančios natūralios laukinės mieliagrybių ir bakterijų padermės. Rezultatas – labai rūgštus, sidrą primenantis gėrimas.

• Münchener (Muchenietiškas lageris): Klasikinis Bavarijos regiono alus, turintis dvi pagrindines atmainas – šviesiąją (Münchener Hell) ir tamsiąją (Münchener Dunkel). Dunkel pasižymi tamsiai ruda spalva, švelniu skrudintų grūdų, karamelės ir duonos plutos aromatu be aštraus kartumo.

• Pilzenas (Pilsner): Populiariausias šviesiojo lagerio stilius pasaulyje, kilęs iš Čekijos Plzeno miesto. Jam būdinga skaidri auksinė spalva, lengvas kūnas, švarus skonis ir išraiškingas, gaivus žolelinių sausų apynių kartumas.

• Stautas (Stout): Tamsus, beveik juodas elis, gaminamas naudojant skrudintus miežius arba salyklą. Jam būdingi sodrūs kavos, juodojo šokolado ir karamelės skoniai. Populiariausios atmainos – sausasis airiškas stautas arba saldusis pieno stautas (Milk Stout).

• Trapistas (Trappist): Autentiškas alus, kurį privalo išvirti patys vienuolika pasaulyje esančių trapistų vienuolynų (daugiausia Belgijoje ir Nyderlanduose) arba tiesiogiai prižiūrėti jų vienuoliai vienuolyno teritorijoje. Šie eliai pasižymi dideliu stiprumu, sodrumu ir kompleksiškais vaisių bei prieskonių aromatais.

Specialieji ir netradiciniai alaus stiliai

• Flamandų rudas alus (Oud Bruin / Flanders Red Ale): Belgijos regiono alus, pasižymintis ilgandišku brandinimu ąžuolo statinėse. Dėl pieno rūgšties bakterijų poveikio jis įgauna saldžiarūgštį, vyšnių ar acto natas primenantį skonį, kuris labai artimas vynui.

• Baltas alus (Bière Blanche / Witbier): Belgiško tipo kvietinis alus, kuris gaminamas nenaudojant miežių salyklo dalies ir nefiltruojamas (todėl atrodo drumzlinas ir balkšvas). Į jį tradiciškai dedama Curaçao apelsinų žievelių ir kalendros sėklų, suteikiančių gaivų, citrininį ir lengvai prieskoninį charakterį.

• Kvietinis alus (Wheat Beer / Weizen / Weissbier): Vokiškas kvietinis alus, kuriame kviečių salyklo dalis sudaro bent 50%. Skirtingai nei belgiškas baltas alus, jis nenaudoja papildomų prieskonių, o specifinius bananų ir gvazdikėlių aromatus sukuria specialios vokiškos mielių padermės.

• Daržovių alus (Vegetable Beer): Modernios craft (amatininkų) aludarystės eksperimentas, kuomet virimo ar brandinimo metu į alų dedamos įvairios daržovės. Tai gali būti moliūgai (populiarūs rudeniniuose Pumpkin Ale), burokėliai, agurkai, saldžiosios bulvės ar net aitriosios paprikos, suteikiančios gėrimui visiškai netikėtų žemiškų, saldžių ar aštrių poskonių.

• Gyvas alus: Terminas, dažnai vartojantis apibūdinti nefiltruotą ir nepastebiouotą (nepasterizuotą) alų. Jame išlieka gyvos mielių ląstelės, todėl toks alus turi trumpesnį galiojimo laiką, reikalauja šaldymo grandinės, tačiau išlaiko pirminį, šviežesnį grūdų ir apynių aromatą bei natūralią tekstūrą.

Kiekviena iš šių alaus rūšių pasižymi unikalia istorija ir gamybos filosofija, leidžiančia kiekvienam alaus mėgėjui atrasti sau artimiausią skonį.