Vyno klasifikacija

Vynas klasifikuojamas pagal daugelį kriterijų: vynuogių veisles, gamybos vietovę ir būdą,statines, maišymą, išlaikymą, spalvą, saldumą ir gamybos metus.

Stalo vynas – Europoje tai pigiausias vynas, skirtas vartoti su maistu, be informacijos apie geografinę kilmę ar vynuogių rūšį.
JAV stalo vynu vadinamas bet koks neputojantis nespirituotas vynas, silpnesnis nei 14 % alkoholio tūrio.
Rūšinis vynas – aukštesnės kokybės vynas su nurodyta geografine kilme ir vynuogių rūšimi. Dėl kiekvienos šalies skirtingo reglamentavimo, klimato, dirvožemio ir tradicijų, rūšiniai vynai paprastai skirstomi pagal regionus.
Rūšiniai vynai, geografinės nuorodos, leistini vyndarystės būdai kiekvienoje šalyje reglamentuojami atskirai. Pvz., Prancūzijoje skiriamos 3 pagrindinės kategorijos: krašto vynas (Vin de Pays), reglamentuotas aukščiausios kokybės vynas (Vin Délimité de Qualité Superieure) ir kontroliuojamos kilmės vynas (Appellation d’origine contrôlée, AOC).
Putojantis vynas – vynas su angliarūgšte, susidariusia fermentacijos metu arba pridėta vėliau.
Žinomiausios putojančio vyno rūšys, gaminamos tradiciniu dvigubos fermentacijos būdu – šampanas (Prancūzija), Cava (Ispanija), Spumante (Italija), Sekt (Vokietija).
Pusiau putojantis vynas – jo slėgis mažesnis nei 2,5 atmosferos (Frizzante (Italija), Vino de Aguja (Ispanija), Petillant (Prancūzija).
Rožinis vynas – vynas, kurio spalva gali būti įvairiausia – nuo vos blyškios, pilkšvos rožinės iki ryškios ir gilios, priklausomai nuo vynui gaminti naudojamų vynuogių ir maceracijos trukmės, t. y. to, kiek ilgai vynuogių odelės mirkomos vynuogių sultyse.
Desertinis vynas – turi daug cukraus (nuo 50 g/l iki 400 g/l).
Spirituotas vynas – fermentacija dirbtinai sustabdyta, įpylus spirito (paprastai brendžio), arba papildomai spiritas įpilamas pasibaigus fermentacijai.
Šie vynai paprastai būna saldūs. Žinomiausios rūšys – portveinas, Madera, taip pat žinoma marsala.
Vyno spalva labiausiai priklauso nuo to, ar fermentacijos metu sultyse paliekama uogos odelė. Daugumos vynuogių veislių (net ir tamsios spalvos uogų) sultys yra šviesios ir skaidrios. Raudonos spalvos vynas gaunamas tuomet, kai vynas daromas iš tamsių vynuogių, paliekant jų odeles fermentacijos metu. Atskyrus odeles, tų pačių vynuogių vynas būtų šviesus.